HAIKU meistrai

Matsuo Bashō (1644-1694)

Tai žymiausias Edo epochos Japonijoje poetas, išgarsinęs haikai no renga ir sukūręs aiškaus bei tikslaus haiku etaloną. Tai poetas, kuris ik tol į efektus, nerimtą žaismingumą linkusį haiku žanrą pavertė paprasta, aiškia ir gilia poezija. Bashō tėvas buvo žemesniojo luomo samurajus. Pats poetas ilgokai kūrė „lengvuoju“ haiku ir buvo neblogai įvertintas. Bet gilindamasis į kinų poeziją, susižavėjo jos jėga ir rimtumu; o lemiamą reikšmę turėjo poeto klajonės. Tad, eidamas penktąją dešimtį, Bashō pradėjo kurti kitaip. Jo pradėta kitokių haiku tradicija pasiekė mūsų laikus.

Garsui išblėsus
pasijunta gėlių kvapai –
vakaro varpas

Bitė
išsvirduliuoja
iš žiedo bijūno

Vertimas: „Šiaurės Atėnai“

- - - -

Yosa Buson (1716-1783)

Būdamas gyvas, poetas labiau buvo pripažintas kaip tapytojas. Tad nenuostabu, jog jo haiku pasižymi itin ryškiu vizualumu. Sau pavyzdžiu laikė Matsuo Bashō kūrybą. Tačiau nuo šio, pasak tyrinėtojų, skyrėsi didesniu artistiškumu, objektyvumu ir mažesniu asketiškumu. Nors eidamas ketvirtą dešimtį praktikavo budizmą, vėliau nevengė vyno, moterų, patogaus gyvenimo. Į mokinio klausimą, kur glūdi haiku paslaptis, atsakęs: "Nebanaliai panaudoti banalybę".

Nuo žvakės
pridegu žvakę
pavasario vakaras

Pavasaris
delsti mėgina
vyšnių žieduos

Vertimas: „Šiaurės Atėnai“

- - - -

Masaoka Shiki

Paskutinis iš didžiųjų haiku meistrų parašė apie 25 tūkstančius haiku. Į haiku leksikoną įtraukė žodžių, žyminčių naujus gyvenimo reiškinius ("beisbolas", "stiklo durys" etc.). Griežtai nesilaikė tradicinės 5+7+5 skiemenų schemos. Paskutiniais metais negalėdamas vaikščioti rėmėsi tuo, ką matė kambaryje ir pro stiklinę sienelę.Savo mirties dieną dar spėjo parašyti tris haiku.

Statyk kėdę ten
kad mano keliai
liestų rožes

Traukinys pravažiuoja
dūmai
apsiaučia gležnus lapukus

Vertimas: „Šiaurės Atėnai“

Modernusis haiku

Jis reiškiasi visur; nesilaiko įprastų žanro norų ir priverčia kiekvieną išgirdusį, sustingti iš nuostabos. Žymūs vakarietiškojo haiku kūrėjai R.H. Blyth, Gary Snyder, Jack Kerouac, Paul Reps atskleidė kitokį haiku veidą, o kintantys ir tobulėjantys media kanalai atidavė haiku į visuomenės rankas.

1995-aisiais Tom Brinck išpopuliarino scfinku (mokslinės fantastikos haiku). Be abejo, reaguojant į vis didėjantį interneto šiukšlinimą, atsirado ir spamku (haiku apie “spam'ą”). O nuo 1998-ųjų įsibėgėjo kompiuterinių sistemų klaidų žinučių, parašytų haiku, konkursai:

Three things are certain:

Death, taxes, and lost data.

Guess which has occurred.

Everything is gone;

Your life's work has been destroyed.

Squeeze trigger (ja/nein)?

Kaipgi išvengsime televizijos. TV personažai labai greitai perprato haiku ir atskleidė purvinąją jo žavesio pusę. Filmai „Byvis ir tešlagalvis“, „Pietų parkas“ „70-ųjų šou“ eiliavo visu pajėgumu.

Tešlagalvis:

That was cool huh huh

When we killed that frog huh huh

It won't croak again

Scenarijai, novelės, pasakojimai – visi dėl haiku tiesiog pamišo. „Kovos klubo“ autorius Chuck Palahniuk šitaip reiškė savo neapykantą vartojimo kultūrai:

Worker bees can leave.

Even drones can fly away.

The queen is their slave.

Netgi kompiuteriniams žaidimams nepavyko išvengti haiku įtakos. Bowser, žaidimų Super Mario RPG: Legend of the Seven Stars, personažas, turėjo savo haiku:

Like the moon over

the day, my genius and brawn

are lost on these fools